Mūsų kompetencijos

Žemės ūkio ekonomikos ir politikos srityje

Žemės ūkio politikos krypties tyrimuose ypatingas dėmesys skiriamas:
1.    Pasaulio žemės ir maisto ūkio politikos tendencinų tyrimams, atsižvelgiant į nuolat kintančias žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros, kaip žemės ūkio politikos sudedamosios dalies, problemas. Šiandien svarbiausios problemos yra apsirūpinimas maistu, maisto sauga, klimato kaita ir darni regionų plėtra.
2.    ES bendrosios žemės ūkio politikos tyrimams, atsižvelgiant į specifinę žemės ūkio sektoriaus struktūrą bei ypatingą kaimo plėtros, kaip žemės ūkio politikos sudedamosios dalies bei tam tikrų regionų ekonomikos ir socialinės aplinkos dalies, vaidmenį.
3.    Lietuvos žemės ir maisto ūkio politikos tyrimams, skirtiems mokslo tyrimų išvadomis ir rekomendacijomis paremti politinių sprendimų alternatyvų formavimo, vertinimo, optimalaus sprendimo parinkimo bei įgyvendinimo procesus, siekiant integruotos, darnios žemės ir maisto ūkio plėtos.
4.    Žemės ir maisto ūkio politikos bei kaimo plėtros politikos, kaip regionų ekonomikos ir socialinės aplinkos dalies plėtotės, tyrimams, skirtiems žemės ir maisto ūkio bei kaimo plėtros politikos integracijos su kitomis politikomis modelių (formų) paieškai ir jų įgyvendinimui.

Aplinkosaugos srityje

Aplinkosaugos ir jos ekonomikos tyrimuose ypatingas dėmesys skiriamas:
1.    Darnios regionų plėtros modelių paieškai, kuriuose žmogaus ekonominė veikla (ypač žemės ir maisto ūkio) yra tausojanti natūralius gamtos išteklius ir užtikrinanti jų vertės išsaugojimą ateities kartoms.
2.    Klimato kaitos ekonominiam ir socialiniam poveikiui vertinti bei paieškai priemonių (sietinų su žemės ir maisto ūkio ekonomine veikla), galinčių prisidėti prie klimato kaitos procesų lėtinimo (kartais – ir stabdymo).
3.    Atsinaujinančių energijos šaltinių (žemės ūkio sektoriuje kuriamų) ekonominio efektyvumo vertinimui ir jų naudojimo politikos skatinimo priemonių paieškai.
4.    Aplinką tausojančių žemės ir maisto ūkio veiklos plėtros būdų paieškai (įskaitant ir ekologinę žemdirbystę) ir tokių būdų taikymo skatinimo priemonių formavimui.
5.    Maisto saugos ir maisto kokybės užtikrinimo sistemų (schemų) projektavimui.
6.    Sveikos mitybos praktikos skatinimo priemonių projektavimui.

Kaimo plėtros srityje

Kaimo plėtros tyrimuose ypatingas dėmesys skiriamas:

  1. Regionų kaip atskirų ekonominių, socialinių, aplinkos ir kultūrinių vienetų vystymosi procesų stebėjimui ir jiems poveikį darančių veiksnių nustatymui, vertinimui ir tobulinimui.
  2. Kaimo plėtros politikos kaip Europos regioninės politikos dalies formavimui, įgyvendinimui ir vertinimui, siekiant geriausios patirties sklaidos ir efektyvaus pritaikymo Europos regionuose.
  3. Europos regionų ekonominės ir socialinės sanglaudos politikos analizei, teritorinės sanglaudos ypatumų studijoms, šių procesų vyksmo perspektyvų nustatymui ir poveikio priemonių formavimui.
  4. Regionų ekonomikos ir infrastruktūros tobulinimui, atsižvelgiant į regionų aplinkos, kultūrinius, ekonominius ir socialinius išteklius.
  5. Tautinio paveldo produktų išsaugojimo tyrimams ir amatininkystės plėtotės teisinių finansinių prielaidų formavimui.

 

Žuvininkystes srityje

Žuvininkystės politikos ir ekonomikos krypties tyrimuose ypatingas dėmesys skiriamas:

  1. Pasaulinės žuvininkystės politikos ir ekonomikos tyrimams, atsižvelgiant į nuolat kintančias aplinkos sąlygas, žuvų išteklių būklę bei akvakultūros sektoriaus plėtrą pasaulyje. Daugiausia dėmesio skiriama žuvų išteklių ir žvejybos pastangų suderinimui.
  2. Bendrosios ES žuvininkystės politikos aktualijoms, vertinant šios politikos įtaką Lietuvos žuvininkystės sektoriaus ekonomikai ir konkurencingumui.
  3. Žuvininkystės sektoriaus infrastruktūros tyrimams.
  4. Žuvininkystės politikos tyrimams, reikalingiems žuvininkystės valdymo sprendimams priimti, sprendžiant žvejybos laivyno optimizavimo klausimus, siekiant darnios žuvininkystės sektoriaus plėtros, nustatant sektoriaus plėtros tikslus ir galimas priemones jiems įgyvendinti, vertinant priimtų sprendimų rezultatus bei tikslų pasiekiamumo rodiklius.
  5. Regioniniams ir subsektoriniams žuvininkystės tyrimams.
  6. Teikiamos konsultacijos Europos žuvininkystės fondo paramos panaudojimo klausimais.

 

Rinkos tyrimų srityje

Rinkos tyrimai atliekami šiais svarbiausiais aspektais:

1.      Žemės ir maisto ūkio rinkos organizavimo priemonių taikymo, kainų ir kitų su rinkomis susijusių klausimų aspektu.

2.      Žemės ūkio ir maisto produktų konkurencingumo, priklausomo nuo žemės ir maisto produktų tiekimo grandinių efektyvumo ir kuriamos pridėtinės vertės pasiskirstymo jose, aspektu.

3.      Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų analizės ir paieškos, išskiriant Europos regiono, kaip išskirtinio maisto gamybos regiono pasaulyje, rinkos ypatumus aspektu.

4.      Materialinių išteklių rinkos dinamikos analizės ir poveikio produktų rinkos elementų aspektu.

 

Vietos veiklos iniciatyvos (grupių) srityje

Vietinės iniciatyvos plėtotės tyrimai skirti:

  1. Stebėti ir vertinti vietos iniciatyvų Europos regionuose vystymosi procesus, siekiant prisidėti prie geriausios patirties sklaidos, dalyvauti kaimo tinklo veikloje.
  2. Formuoti ir tobulinti vietos iniciatyvas skatinančias politikos priemones.
  3. Nustatyti ir prognozuoti vietos iniciatyvų veiklos apimtis ir turinį bei šios veiklos poveikį atskirų regionų ekonominei, socialinei, aplinkos ir kultūrinei raidai.
  4. Analizuoti vietos iniciatyvų galimybes bendradarbiauti, teikti pasiūlymus dėl vietos veiklos grupių ir kitų partnerysčių tarptautinio bendradarbiavimo galimybių.

 

 


 
Žemės ūkio ekonomikos ir politikos srityje
Aplinkosaugos srityje
Kaimo plėtros srityje
Žuvininkystes srityje
Rinkos tyrimų srityje
Vietos veiklos iniciatyvos (grupių) srityje

Žibutė

„Visus didžiausius atradimus padarė tie žmonės, kurių jausmai pranoko mintis.“

Čarlis H. Parkcherstas